sandora

sándora sf. (1) Š; L 1. H, H169, Q149, B963, R116, MŽ149,152, Sch160, N, KBII86, K, Rtr taika, sutarimas: Sandora vargu bau ilgai patvers J.Jabl. Mūsų tėvai nuo amžių sandoroj gyveno S.Stan. Sandora abiejų tautų tad sugriuvo A1885,302. Darykim sandorą BsMtI166. Vyras su moteriške sandoroj gyvena NTSir25,2. Sandoroje būkit tarp savęs Bb1PvT5,13. Tatai yra vienybė, sándora ir regėjimas pakajaus DP67. Viendūmystė, sandora, vienširdystė R114. 2. sutartis: Taikos sándora BŽ118. Daryti bendras sutartis ir sandoras rš. Sandora, padaryta, nesilaikant įstatymų numatyto pavidalo, neturi galios rš. | bažn.: Ir padariau su jais sandorą, kad jiems duosiu Kanaano žemę, jų keleivystės žemę Skv2Moz6,4. Ir ėmęs sandoros knygą, skaitė, girdint tautai Skv2Moz24,7. 3. derybos, tarimasis: Čia jau meilė paliekta šalyje, o darosi sandora apie turtus A1885,98. 4. darna, susiderinimas: Ne plytos padarė architektūros stebuklą, bet jų sandora B.Sruog. Elementų, jėgų arba veiksmų sandora EncIX1083. 5. sandara, struktūra: Sándora ištarmės, antrykščiai smagumai (kirčiai) … bus paskum geriaus išpasakyta LTI425(A.Baran). 6. bažn. testamentas: Pamokslams tekstai reikia imti iš visų vietų rašto šv. abiejų sándorų A.Baran. Evangelijos skelbėjus vadina trimis vardais, paskolintais iš senosios sandoros SkvMt23,34(komentarai). Tai yra mano kraujas naujosios sandoros SkvMr14,24.

◊ sándoros skrynià NdŽ; Ser, brš bažn. dėžė, kur buvo laikomos dešimties Dievo įsakymų plokštės kaip Dievo susitaikymo su žydais įrodymas.